Angelų festivalis Siguldoje
2019 m. gegužės 18-19 d.
2019 m. gegužės 18-19 d.
Nuotraukų autorės: Rūta, Ingrida, Maija
Festivalio įspūdžiais dalijasi Nijolė:
<...> Šįmet latvės pakvietė į paslaptyse ir slėniuose slypinčią Siguldą, kuri pažėrė penkiasdešimt žalių atspalvių, labirinto išgyvenimus, Gutmanio urvo paslaptis (visos legendos apie šį urvą gniaužia kvapą).
Nuo urvo į kalvą kylantis takelis veda į paslaptingą, jokiame turistams skirtame žinyne neminimą namelį, kuriame net oras tankus nuo maldų, kuriame neveikia anei Niutono dėsnis, anei kvėpuojamieji organai. Esi tartum nebūtum. Ištirpsti. Susilieji.
Livonijos ordino laikų Viduramžių pilis, Turaidos muziejus - rezervatas, kurio teritorijoje archeologijos, architektūros, istorijos ir tūkstančio metų senumo meno paminklai, atgyjantys legendoje apie Turaidos mergaitę Maiją, pasirinkusią mirtį dėl meilės ir garbės.
Jausmų kulminacija ištiko, kai šiuolaikiškų skulptūrų apsuptyje pasiekiame „Cum Deo“ (Dievo ausis) – šimtamečių liepų apsuptą aikštelę, kurią lyg strėlės iš dangaus raižo saulės blyksniai – klegesys nutyla, o per basas pėdas, kūną, medį, su kuriuo sutapome, srūva Visatos magija, kuri drėkina akis, valo visokius vingius, nuramina protą ir palieka visaapimančią Ramybę.
Nesurašyčiau nė į mamuto odą, kiek jausmų maišėsi šioje kelionėje į save, talkinant ir Irenos Milaknytės-Šukevičienės krištolinių taurių garso meditacijai, ir auksplaukės latvės dubenų garsams, ir Maijos-Danutės šviesos srautui, ir Meilės ratui, ir kūną žadinančiam ryto „protokolui“, ir Siguldos Pilyje išjaustai „Gyvenimo istorijai“ su kūrybiškais persikūnijimais (Brauno, Borho, Kropotkino), ir kūrybinės dirbtuvės, į kurias su džiaugsmu nėrėme ir drauge keliavom tūkstantį metų atgal. <...>
<...> Šįmet latvės pakvietė į paslaptyse ir slėniuose slypinčią Siguldą, kuri pažėrė penkiasdešimt žalių atspalvių, labirinto išgyvenimus, Gutmanio urvo paslaptis (visos legendos apie šį urvą gniaužia kvapą).
Nuo urvo į kalvą kylantis takelis veda į paslaptingą, jokiame turistams skirtame žinyne neminimą namelį, kuriame net oras tankus nuo maldų, kuriame neveikia anei Niutono dėsnis, anei kvėpuojamieji organai. Esi tartum nebūtum. Ištirpsti. Susilieji.
Livonijos ordino laikų Viduramžių pilis, Turaidos muziejus - rezervatas, kurio teritorijoje archeologijos, architektūros, istorijos ir tūkstančio metų senumo meno paminklai, atgyjantys legendoje apie Turaidos mergaitę Maiją, pasirinkusią mirtį dėl meilės ir garbės.
Jausmų kulminacija ištiko, kai šiuolaikiškų skulptūrų apsuptyje pasiekiame „Cum Deo“ (Dievo ausis) – šimtamečių liepų apsuptą aikštelę, kurią lyg strėlės iš dangaus raižo saulės blyksniai – klegesys nutyla, o per basas pėdas, kūną, medį, su kuriuo sutapome, srūva Visatos magija, kuri drėkina akis, valo visokius vingius, nuramina protą ir palieka visaapimančią Ramybę.
Nesurašyčiau nė į mamuto odą, kiek jausmų maišėsi šioje kelionėje į save, talkinant ir Irenos Milaknytės-Šukevičienės krištolinių taurių garso meditacijai, ir auksplaukės latvės dubenų garsams, ir Maijos-Danutės šviesos srautui, ir Meilės ratui, ir kūną žadinančiam ryto „protokolui“, ir Siguldos Pilyje išjaustai „Gyvenimo istorijai“ su kūrybiškais persikūnijimais (Brauno, Borho, Kropotkino), ir kūrybinės dirbtuvės, į kurias su džiaugsmu nėrėme ir drauge keliavom tūkstantį metų atgal. <...>