Malda už maldą
Meldžiu Tave, Dieve,
kad Tavo gailestingumas paliestų mano širdį.
Būk mylintis ir mus suprantantis, meldžiu!
Meldžiu Tave, būk, Dieve,
su ligoniais ir netekusiais vilties,
su mirštančiais ir gimstančiais,
su silpnaisiais ir stipriais,
su jaunais ir senais.
Būk su tais, kurie šaukiasi Tavęs,
ir su tais, kurie Tave pamiršo,
ir pamiršo, kas yra malda.
Jie Tave pamiršo, nes juos užvaldė baimė, skausmas.
Maldauju, Dieve, jiems atleisk!
TU ESI GAILESTINGUMAS
ir Tu esi šalia kiekvieno,
kurį Tu atvedei į šitą Žemę.
Suminkštink mano širdį, Dieve!
Kad ją galėtum savo rankomis apglėbti,
sušildyti, formuoti ir pakeisti.
Taip, kaip akmenį Tu perkeiti ugnim,
taip, kaip ledą vandeniu paversti moki.
Tik švelni, minkšta, šilta širdis
leidžia man Tave tikrai pajausti ir imti Tau tarnauti.
Tu gerai mane pažįsti, Dieve!
Aš meldžiu, vadovauk man taip,
kad pasauliui ir žmonėms padėt galėčiau.
Daug šalia manęs širdžių,
kurios alksta meilės ir Tavęs laukimo pilnos.
Aš jau žinau ir perduoti visiems galiu – Tu visuomet esi šalia,
kad tamsą perkeistum į Šviesą,
kad naktį dovanotum dieną
ir kad pavasaris pakeistų žiemą.
Dieve, tai vyksta nuolatos.
Pasakiusi Tau „taip“,
aš leidžiu sau įeit į Tavo Šviesą.
Dabar meldžiu Gailestingumo, Dieve.
Mano širdis jau Tavo gailesčio pilna
ir aš meldžiuosi
už ligonius ir vilties netekusius,
už mirštančius ir gimstančius,
už silpnus ir stipriuosius,
už jaunus ir senus,
už kiekvieną atskirai ir už visus.
Malda mus veda, Dieve, prie Tavęs!
Malda mane išgelbėjo.
Malda išgelbės ir pasaulį.
Ji širdį Meilei atveria.
Melskimės!
kad Tavo gailestingumas paliestų mano širdį.
Būk mylintis ir mus suprantantis, meldžiu!
Meldžiu Tave, būk, Dieve,
su ligoniais ir netekusiais vilties,
su mirštančiais ir gimstančiais,
su silpnaisiais ir stipriais,
su jaunais ir senais.
Būk su tais, kurie šaukiasi Tavęs,
ir su tais, kurie Tave pamiršo,
ir pamiršo, kas yra malda.
Jie Tave pamiršo, nes juos užvaldė baimė, skausmas.
Maldauju, Dieve, jiems atleisk!
TU ESI GAILESTINGUMAS
ir Tu esi šalia kiekvieno,
kurį Tu atvedei į šitą Žemę.
Suminkštink mano širdį, Dieve!
Kad ją galėtum savo rankomis apglėbti,
sušildyti, formuoti ir pakeisti.
Taip, kaip akmenį Tu perkeiti ugnim,
taip, kaip ledą vandeniu paversti moki.
Tik švelni, minkšta, šilta širdis
leidžia man Tave tikrai pajausti ir imti Tau tarnauti.
Tu gerai mane pažįsti, Dieve!
Aš meldžiu, vadovauk man taip,
kad pasauliui ir žmonėms padėt galėčiau.
Daug šalia manęs širdžių,
kurios alksta meilės ir Tavęs laukimo pilnos.
Aš jau žinau ir perduoti visiems galiu – Tu visuomet esi šalia,
kad tamsą perkeistum į Šviesą,
kad naktį dovanotum dieną
ir kad pavasaris pakeistų žiemą.
Dieve, tai vyksta nuolatos.
Pasakiusi Tau „taip“,
aš leidžiu sau įeit į Tavo Šviesą.
Dabar meldžiu Gailestingumo, Dieve.
Mano širdis jau Tavo gailesčio pilna
ir aš meldžiuosi
už ligonius ir vilties netekusius,
už mirštančius ir gimstančius,
už silpnus ir stipriuosius,
už jaunus ir senus,
už kiekvieną atskirai ir už visus.
Malda mus veda, Dieve, prie Tavęs!
Malda mane išgelbėjo.
Malda išgelbės ir pasaulį.
Ji širdį Meilei atveria.
Melskimės!
Maijos Kadike užrašyta malda