Įspūdžiai iš rugsėjo 8–9 d.d.  vykusio renginio „Dieviško moteriškumo kelyje“

Kai švytėjimas magiškas, bet anei deimantai, anei saulė čia niekuo dėti.
Kasmet kartą ar net kelis visų stichijų angelai sukviečia į festivalį Rygos, Vilniaus, būna, ir Peterburgo, Permės angelų ,,mokyklų“ bendruomenes. Kas kartą jie krečia išdaigas, stebina, drebina širdis ir paširdžius. Ir dėl itin svarios misijos – Visatos harmonijos (harmonija su savimi ,,Dieviško moteriškumo kelyje“ – privalomasis ingridientas).

Šiltais apsikabinimais baltutėlėje Vilniaus Skaisčiausios Dievo motinos katedroje (Prečystenskij katedralnij sobor Uspenija Božej materi - Uspenskij Sobor) pakirdęs rugėjo rytas švelniai didino jėgą – kita stotelė –150 metų jubiliejų prieš kelerius metus paminėjęs Marijos Magdalietės moterų vienuolynas (Vienuolyno vyriausioji Serafima į Vilnių atklydo 1979-aisiais, būdama vos 18-os, nuo 1987-ųjų – vienuolyne) – graudinančios šviesos nežemiška asmenybė, sutikusi, pasakojusi, laiminusi ir iki vartų išlydėjusi „kitatikius“ lyg artimuosius artimiausius) – emocijos dūko negailėdamos – graudino, kėlė į kupolus, traukė į gelmes, talžė ir glostė. O kai skliautais pasileido giesmė, šiurpo oda ir tekėjo akys.

Lyg viso šito būtų maža – kita stotelė -Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika su stebuklinguoju Trakų Dievo Motinos paveikslu, kurio karūnavimo 300 metų jubiliejų šiemet minime – per Popiežiaus Pranciškaus vizitą šis paveikslas keliaus į Kauno Santakos parką, kur numatytas Šventojo Tėvo pamokslas, su iškalbinguoju vedliu Gerb. Stanislovu kamšė ne tik tikėjimo, bet ir Lietuvos kultūros spragas.

Diena jau traukėsi, kai pabirome ant rasotos žolės Angelų kalvoje – sakoma, kad Angelų vardą vietovė gavusi dėl iš paukščio skrydžio matomo vaizdo, kuris primena sparnus išskleidusį angelą: kūnas ir kojos - Galvės, Totoriškių ir Lukos ežerai, sparnai – Skaisčio ir Akmenos, galva – pati Angelų kalva! Šią idėją pagerbiant Lietuvos Tūkstantmečio jubiliejų 2009 m. Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikos 600 metų jubiliejų sumaniusios Dominyka Dubauskaitė-Semionovė ir Lolita Piličiauskaitė-Navickienė. Padėka joms. Kelios valandos į vakarėjantį dangų išskleistų sparnų paunksmėje įžemino, nuramino, apkabino.

Ir koks ištiko netikėtumas, kai galų pagalėj svetingų šeimininkų žemiška mana pagerbtas kūnas paleido per dieną kauptus atradimus – įspūdžiai veržėsi kaip iš vulkano, atsivėrė šaltiniai, kurių nė neįtarėme esant: dalijimosi savo kūryba ir atradimais vakaras išaušo kitu nuostabiu rytu, kuris išsiskleidė Maija Kadike gyvenimo šokio Biodanza virpėjime. 

​Čia jau pabaiga. Visa kita pasilieku sau.
Telydi lyg motinos švelnus Dievo angelo apkabinimas visus, kuriuos nešė šis verpetas. Meilės angelas skrieja sesėms latvėms (tik nepamanykite, kad tik už neįtikėtino skonio sūrius ir ypatingą vaikystę primenantį skanėstą – saldainius „Gotiņa“ („Karvutė“).
O atsiųstiems į Žemę angelams – Danute ir Maija – gili kaip bedugnė padėka.

Nijolė Čijauskienė